Dažnam, atsidūrus kokioje ypatingesnėje situacijoje, išsprūsta: “Gyvenimas – teatras”. Tikintys dar prideda, jog tai Aukščiausiasis mums paskyrė kažkokį ypatingą vaidmenį, kurį čia, Žemėje, ir atliekame, stebimi to didžiojo režisieriaus. Tik kovo 27-ąją prisimename, kad yra šiame gyvenimo teatre ir kitas teatras, vieta, kur ateiname kurti savęs, vieta, kur randame kuriančius žmones.
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, už 2010-aisiais metais Lietuvos teatrų scenose nuveiktus darbus premijomis ir atminimo ženklais buvo apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai. Spektaklių vaikams nominacijoje Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota spektaklio „Pati labiausia pasaka“ kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras). Bet tarp trijų pretendentų šioje nominacijoje į Aukso kryžių buvo ir Agnė Dilytė – už spektaklio „Neklausinėk, Julyte!“ režisūrą (Scenos meno kūrėjų asociacija, Menų spaustuvė). Užmiršusiems priminsiu: Agnė užaugo Ignalinoje, pirmąsias teatro pamokas ji irgi gavo čia. Ignalinoje bet kam, išgirdusiam žodį teatras, pirmiausia sukils asociacija: Jolanta Narbutaitienė arba - teatras “Iki”. Nes užaugo visa karta su Bildučių bildėjimu, su draugišku ir viltingu teatro “Iki” atsisveikinimu: “Iki!” Tai juk reiškia trumpą išsiskyrimą.
Teatro dienos išvakarėse Jolanta Narbutaitienė vėl su savo „ikiukais“ buvo scenoje. Pilnutėlėje Ignalinos kultūros ir sporto salės scenoje žiūrovai buvo apdovanoti J.Daračiūtės pjese „Ta, kuri nemėgo rožių, arba Aš tau rašysiu“ premjera. Skambėjo nuostabi prancūziška muzika, scenoje užgimė Gerdos ir Arno meilė. Tik čia rožės kvepėjo ne meile, o mirtimi. Artimo žmogaus praradimas, susidūrimas su liga, išsiskyrimo skausmu – kas to nėra patyręs? Mums visiems dėl to skauda. Nesustojančio laiko tėkmėje esame žemės dulkės, pustomos vėjo. Bet meilė padaro mus didelius, ji suteikia mums galios kovoti, įduoda vilties, kad galėsime rašyti laiškus iš Anapus ir tikėjimo, kad juos Čia kažkas mokės perskaityti. Spektaklis apie tai, kas nemiršta, kai mirtis (Mimas) išsiveda, užšokdina…
Žiūrovai liko laimingi: plojo atsistoję, ne vienas ir su gėlėmis į sceną nusiskubino. Visi buvo verti gražiausių gėlių. Ypatingas nusilenkimas pagrindinių vaidmenų atlikėjams: Deimantei Malikėnaitei (Mimui), Valerijai Mažeika (Gerdai), Šarūnui Januškevičiui (Arnui) ir Agnei Marcinauskaitei (mamai). Pats ypatingiausias nusilenkimas, žinoma, teatro „Iki“ režisierei Jolantai Narbutaitienei.
Vida Žukauskaitė ("Nauja vaga" Nr. 25, 2011 m. kovo 30 d.)