Spalio 20-21 dienomis Ignalinos kultūros ir sporto centre vyko tradicinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai". Festivalyje parodyta 11 spektaklių, dalyvavo teatrai iš Ignalinos, Alytaus, Plungės, Rokiškio, Telšių, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, taip pat svečiai iš Tukumo (Latvija).
Pertraukų metu visus džiugino Ignalinos mokinių meno kolektyvai, buvo pristatyta Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorių bei Ignalinos jaunimo literatūrinė - muzikinė kompozicija „Sunku mums būtų be vilties", skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms.
Šiemet festivalis Ignaliną džiugino jau 18-ąjį kartą. „Mes jau pilnamečiai, galim vairuoti, balsuoti, eiti į kariuomenę“,- šūkčiojo scenoje linksmieji bildučiai ir deklamavo Maironio eiles. Visi spektakliai, muzika ir šokiai – tai vaikų ir jaunimo dovana didžiajam poetui – „mes mylim savo kraštą, norim, kad Lietuva neišsivaikščiotų, o gyventų protėvių žemėje, santarvėje, gražiai ir dvasingai“. Festivalio organizatoriai kvietė gyventi pagal Maironio idealus „Mums reikia tų, kur susikaupę veikia/daugiau darbų, daugiau jaunos vilties".
Ignaliniečius ir festivalio svečius, jaunuosius aktorius, jų vadovus ir režisierius sveikino Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimanta Vilčinskienė. „Ignalinos kultūrinis gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas be spalvingų, triukšmingų ir kaskart intriguojančių „Bildučių", kuriuos myli ir vaikai, ir suaugę.",- sakė ji ir visiems linkėjo gražių bei prasmingų dienų Ignalinoje.
Tos dvi dienos buvo tikrai gražios. Puikus rudeniškas oras, linksmi jauni balsai, juokas pripildė Ignaliną tikro bildutiško džiugesio. Festivalio spektakliai buvo tikrai labai įdomūs ir stiprūs.
Pirmąją dieną ypač šauniai pasirodė Alytaus „Drevinuko" teatro studija, pristačiusi spalvingą spektaklį „Uodų pasakos" pagal Vytautą V. Landsbergį. Stebino mažųjų artistų sugebėjimai, puikūs kostiumai, muzikiniai intarpai. Telšių Žemaitės teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi" ir bene jauniausias bei labai talentingas festivalio dalyvis, berniukas iš spektaklio „Meškis po širdim“, sugrąžino į vaikystės pasaulį, šviesiu liūdesiu sukrebždeno širdis.
Plungiškių teatras „Saula" tradiciškai, bet nuotaikingai sekė seną gerą H.K. Anderseno pasaką „Coliukė".
Puikius kostiumus ir išraiškos meną demonstravo festivalio svečiai iš Latvijos Tukumo jaunimo teatro „Knifinš". Anksti šį pasaulį palikusio jauno poeto P.Gintalo prieštaravimų pilną gyvenimą priminė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro studija „N-7“ ir jų poezijos spektaklis „Tiltas".
Kaip visada didelio dėmesio sulaukė Rokiškio jaunimo teatras. Jo spektaklis „Emigrantai"(rež. Justinas Krisiūnas) palietė skaudžią priverstinės emigracijos temą, kuri atskleista per vienos šeimos istoriją: tėvai, prislėgti finansinių sunkumų, su dukromis išvyksta į Angliją. Du jauni mylintys žmonės išgyvena išsiskyrimo skausmą.
Abu jie nori gyventi Lietuvoje, turi daug svajonių, planų...Spektaklis žiūrovui siunčia netiesioginę žinutę: mūsų šalyje ne viskas gerai. Aktoriai kalba apie tai, kad dirbantis žmogus turi padoriai uždirbti, talentingas jaunuolis – mokytis ir kurti.
Antrąją festivalio dieną buvo parodyti keturi spektakliai: Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ savos kūrybos akrobatinė kompozicija „Aš – pasaulio bamba", Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ gana savita ir moderni komitragedija „Po šimts kukūrbezdalių, ruduo"...
Bene ryškiausi tądien buvo alytiškiai. Jotvingių gimnazijos studijos „Taškas" spektaklyje „Obuolio istorija“ kūrybingai ir su humoru pažvelgta į svarbius Lietuvos istorijos momentus bei žmonijos pradžią nuo Adomo ir Ievos.
Ignalinai festivalyje atstovavo Česlovo Kudabos vidurinės mokyklos teatras “IKI”(spektaklis „Žiebtuvėlis") ir Ignalinos rajono gimnazijos teatras “IKI” (spektaklis „Laumelė").
Šiems kolektyvams vadovaujanti režisierė Jolanta Narbutaitienė yra “Bildučių" sumanytoja ir pagrindinė organizatorė. Jaunesnioji teatro grupė džiugino žiūrovus smagiai perkurtais pasakų motyvais, vyresnieji meniškai perteikė M.Baranauskienės sakmę, kurioje apdainuojamas Ignalinos krašto grožis, išaukštinamos amžinosios vertybės – meilė ir pasiaukojimas dėl kitų laimės. Graži legenda apie baltosiose lelijose gyvenančias gerąsias laumeles, apie didelę jaunų žmonių meilę, nugalėjusią visas kliūtis, apie iš senovės atkeliavusį nepalaužiamą lietuvių norą būti laisvais sujaudino žiūrovus.
Pertraukėlių metu nuobodžiauti niekam neteko. Būta ne tik skanėstų, bet ir gražios muzikos, šokių bei dainų. Visus linksmino Ignalinos mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ pasakoriai, Ignalinos gimnazijos bei ansamblio „Pumpurėliai“ dainininkai, kolektyvų „Lelijėlė“, „Mamba“, ritminių šokių grupės „Tik-tak" šokėjai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmakursis ignalinietis Justinas Čeponis dovanojo rimtosios muzikos koncertą.
Skambėjo žinomos ir mažiau girdėtos Maironio eilės. Kompozicija „Sunku mums būtų be vilties“ galbūt nepatenkino didžio dainiaus gerbėjų vilčių pamatyti ir išgirsti kažką tikrai labai meniško ir jaudinančio. Tačiau galima pasidžiaugti, kad stipresnioji kompozicijos dalis buvo Maironio poeziją dainuojantis Ignalinos jaunimas.
Štai tokie – įdomūs, įvairūs ir be galo kūrybingi - „Bildučiai“ nušvietė rudenišką Ignalinos padangę, pripildė širdis tikro teatriško džiaugsmo ir atsisveikino, palikdami pačius gražiausius atsiminimus ir daug vilties...