Ignalinoje vykę 15-ioliktieji „Bildučiai“ į mūsų mažą miestelį sukvietė daug spalvingų ir įdomių asmenybių. Tad pasitaikius galimybei pabendrauti su žmonėmis, kurie čia yra tik svečiai – labai nudžiugau. Juk tai proga sužinoti, kaip Ignalina ir teatrų festivalis atrodo iš šalies. Tad svečių klausinėjau, kas jiems labiausiai patiko „Bildučiuose“, kas juose galėjo būti ir geriau? Ko jie palinkėtų teatrui „Iki“ 20-mečio proga? Ir ką jie galėtų pasakyti apie Ignaliną ir jos žmones, kokie jie jų akimis?
Živilė, Klaipėdos teatro „Švyturys“ vadovė:
- Mums tai įspūdį padarė buitinės sąlygos – gyvenom Spa centro viešbutyje, nesijautė festivalyje krizės. Be to, atvažiavęs į „Bildučius“ supranti, kad žmonės daug dirbo, yra pavargę nuo visų organizacinių reikalų, bet tu niekada to nepamatysi akivaizdžiai – visur karaliauja šventė, gera nuotaika. Kas galėjo būti geriau? Tokiomis sąlygomis ir taip viskas labai gerai.
Atvažiavus į Ignaliną visada susidarai įspūdį, kad visas kultūrinis varikliukas čia yra „Iki“ teatras. Pavyzdžiui, „New Pelenė“ ne pirmą kartą rodomas spektaklis, o žiūrovų buvo tokia gausybė, lyg per premjerą. Tad palinkėčiau, kad taip būtų ir toliau. Ir, kad režisierie užtektų sveikatos ir energijos.
Klaipėdoje naktį aš ramiai vaikščioti galiu tik su savo šuniu. Vakar naktį, po vakaronės, ėjau iš kultūros namų į viešbutį - nėra apšvietimo, tamsu, bet jaučiausi labai rami.
Ignalina sudaro saugaus miestelio įspūdį. Ignaliniečiai labai šaunūs žmonės, žinoma, patys šauniausi lanko „Iki“ teatrą. Ir dar, vakar būdami Ignalinoje kvietėmės „greitąją pagalbą“, buvo šiokių tokių bėdų. Paskambinus buvo pasakyta: reikės truputį palaukti. Tas truputį palaukti, buvo kaip greitosios – penkios minutės! Ne valanda, ar dvi, kaip daug kur pasitaiko. Taip pat niekas nereiškė jokių priekaištų, kad štai mes nevietiniai, nesame prisiregistravę ir pan. Suleido vaistus, paliko keletą ampulių atsargai, pažėrė krūvą patarimų ir išvažiavo. Buvo tokio aukšto lygio medicininis aptarnavimas - mes likom sužavėti.
Simona ir Gerda iš Vilniaus teatro studijos „N-7“:
- Įdomu kitų spektaklius pasižiūrėti, taip pat, kai ne pirmus metus važiuoji - susitikti su jau kažkada matytais kolektyvais, palyginti, kaip jiems sekėsi vaidinti seniau ir dabar. Smagi vakaronė, taip pat mums labai patinka „Bildučių“ dainelė ir jų šokis. Bet būtų dar smagiau, jei koks nors bardas grotų ne tik pertraukų tarp spektaklių metu, bet ir pačioje vakaronėje. Teatrui „Iki“ linkim gyvuoti dar daug daug metų, rengti „Bildučius“ ir nepamiršti mūsų pasikviesti.
Petras iš Šiaulių teatro studijos „Kompanija šauni“:
- Visi čia labai draugiški, linksmi žmonės. Esam iš skirtingų miestų atvažiave ir net keista, kad taip gerai sutariam. O kas galėtų būti geriau? Man atrodo, jog čia vienas iš geriausių jaunimo teatrų festivalių visoje Lietuvoje, tad nėra ką keisti. Teatrui palinkėčiau ir toliau sėkmingai gyvuoti.
O Ignalina miestas, kaip miestas, tik pastebėjau, kad gatvėse žmonių mažokai. Ignaliniečiai – draugiški žmonės, aš kaip iš Šiaulių tai man jie daug malonesni atrodo nei mūsiškiai.
Marija iš Vilniaus teatro mokyklos „Aš esu“:
- Man patiko, kad visi labai draugiški, gali jaustis kaip namuose. Viskas ir taip buvo gražu, šilta, draugiška atmosfera – nėra ką keisti. O teatrui „Iki“ linkiu sulaukti dar tiek pat metų ir išlikti tokiais pat jaunatviškais.
Ignalina – mažas ir jaukus miestelis, o ignaliniečiai man visada patiko.
Faustas iš Klaipėdos teatro „Švyturys“:
- Viskas buvo gerai, o labiausiai patiko spektakliai, ypač ignaliniečių „New Pelenė“ ir vilniečių „Eglė – žalčių karalienė“. O kas galėtų būti geriau? Yra ne tas klausimas į kurį galėčiau atsakyti, nes man tikrai viskas patiko. Teatrui 20-mečio proga palinkėčiau tiek pat daug šypsotis, kaip ir visada. Na, o ignaliniečiai nesveikai linksmi žmonės, miestelis taip pat turi labai gerą aurą, plačią širdį. Kiek čia būnu, niekada nenusiviliu nei aplinka, nei žmonėmis. Jūs esat vieninteliai ir nepakartojami!
Urtė Milkintaitė, Laikraštis “Mūsų Ignalina”, priedas “Aš jaunas”, 2010 sausio 26d., antradienis, Nr. 7 (504)